Straipsniai spaudoje

Avižos – į krosnį, bulvės – į miestą

2010 m. vasario 3 d. trečiadienis ●  Nr. 27 (5500)Šiaulių kraštas

Avižos – į krosnį, bulvės – į miestą

Meškuičių (Šiaulių rajonas) ūkininkas, buvęs mokytojas Eligijus Bauža kasdien išvežioja iš savo ūkio bulves miesto šeimoms. O jo gyvenamasis namas Šiauliuose šildomas grūdais.

Antanas STAPONKUS

redakcija@skrastas.lt

Kelionės į daugiabučių kiemus

Šią žiemą keturiasdešimtmetis ūkininkas Eligijus Bauža ėmėsi  prekiauti bulvėmis Šiaulių daugiaaukščių kiemuose. Pagal iš anksto namų laiptinėse iškabintus bulvių pardavinėjimo grafikus ūkininkas kasdien suka ratus gyvenamaisiais miesto kvartalais.

Dvidešimties hektarų plote ūkininkas prikasa po 300–400 tonų išrūšiuotų maistinių bulvių. Ūkio šeimininkas ištikimas vienai, vartotojų giriamai bulvių veislei "Vimeta", kurios sėklą keičia kas keletas metų. Turi nuolatinius bulvių pirkėjus – kavines, valgyklas, šios prašo atvežti nedideliais kiekiais, bet dažniau.

"Dar prieš metus didmenininkai mokėjo po 80 centų už kilogramą bulvių. Po praėjusio rudens derliaus moka vos po 35 centus. Nusprendžiau pats prekiauti bulvėmis kiemuose, įpratinti miestiečius ne tempti jas iš parduotuvių į namus rezginėlėse, o sutartu laiku pasiimti jas iš kiemo. Mano pajamos neturi nutrūkti, kitaip pasijusiu mėnesį kitą žmonos išlaikomas", – "Šiaulių kraštui" sakė E. Bauža.

Žiemai įpusėjus paaiškėjo, jog ūkininko sumanymas pateisino lūkesčius – išvežiojamoji prekyba pagyvėjo.

Gerokai po pietų ūkininkas važiuoja į savo bulvių saugyklą netoli Meškuičių prisirinkti bulvių rytdienai. "Dabar mano darbo diena pailgėjo iki dvylikos valandų. Jau susiradau ir įdarbinsiu jauną pagalbininką", – sakė Eligijus.

Žemės darbai paviliojo

"Bulves sodybiniame sklype pradėjau auginti iškart, kai pradėjau dirbti istorijos mokytoju Meškuičių vidurinėje. Įsivaizduokite, tada jauno mokytojo atlyginimas buvo 120 rublių, o pardavęs bulves paruošų organizacijoms, gaudavau apie tūkstantį. Man tas darbas be galo patiko. Gal todėl, kad mano senelis buvo geras smetoninis ūkininkas", – sako Eligijus.

Jis anuomet jautęs, jog daug kas pirštais rodydavo: "Žiūrėkite, mokytojas bulves pardavinėja". Dar ir dabar ne vienas pažįstamas paklausia, ar nemanąs grįžti į mokyklą. "Darau darbą, kuris patinka", – tvirtai nusistatęs ūkininkas.

Savo ūkį E. Bauža įkūrė 2000–aisiais. Įdirba uošvių nuosavybėn susigrąžintą žemę, apie pusšimtį hektarų atskirais laukeliais nuomoja aplink miestelį iš žemės savininkų. Iš besuyrančios žemės ūkio bendrovės nebrangiai nupirko prie fermų buvusią pašarinių šakniavaisių saugyklą. Įsigijo du traktorius, dvi bulvių sodinamąsias, bulvių nuėmimo kombainą.

Kviečius, miežius ūkininkas augina dėl sėjomainos. Grūdus pardavė "nuo kombaino", ir nemažai išlošė – vėliau, po masinės javapjūtės, javai visoje šalyje tapo 30–40 litų už toną pigesni.

"Praėjusią vasarą senąsias bulves baigiau parduoti birželį, o liepos 7–ąją pardaviau pirmąsias šviežias bulves. Dar nebuvo metų, kad bulves ar daržoves tektų miške žvėrims išversti", – pasakoja sumanusis ūkininkas.

Atverti pilną straipsnį